paminėlė

paminė̃lė sf. (2) žr. 1 pamina: 1. Mūsų stalai visi su paminė̃lėm Všk. Prie tokio stalo, kur nėra paminė̃lių, negera sėdėt Všk. 2. Vdš Sėdies ant paminẽlės i prausies nieko nelaukęs Dglš. 3. Nėr kaip įlipti brikan be paminė̃lės Tr. 4. Ml žr. 1 pamina 5: Paminẽlė yra lentelė, kurią linguojant sukasi ratas Vkš. Paminė̃lė – ką mina verpėja Jnšk. Pridėjo naują paminė̃lę, tai ir nebegaliu paverpt Užp.